Ar šukės laimę neša?

Neatlaikiosios vasario šalčių susprogo mano puoselėtos gervės (Apie gerves).
iš jų beliko šukių ir ledo krūva.

Šis įvykis tapo dingstimi pasidomėti, kaip gi gyvena mūsų herojus - visai buvau jį pamiršęs. Tai va, jis pasirinko ir išsiskyrė su žmona.

Nenoriu to vyro nei smerkti, nei užjausti ar pateisinti. Aišku viena, kad dviejų santykių vienu metu neįmanoma auginti. Meilužės neatsiranda netyčia ir iš niekur, mes visada renkamės. Jeigu nesirenki žmonos kaip Vienintelės, į jos vietą, tos Vienintelės sostą braunasi kažkas kitas. Ir mes užleidžame kelią į sostą iš pradžių mintimis, po to žodžiais ir galų gale veiksmais. Kuo tada virsta sostas?

Man šios šukės primena, kokie trapūs mūsų gyvenimai ir mūsų santykiai. Norėtųsi, kad jie būtų tvirtesni.