„S“ bankai

Prieš kurį laiką su viena pažįstama moteriške kalbėjom apie pinigų laikymą namuose, kitaip sakant, “kojinėje”. Po bankų griūčių prieš keliolika metų ji taip nebepasitiki šiomis institucijomis, kad net ligi šiol nesinaudoja mokėjimo kortelimis, o gavusi pajamų iš karto nusiima nuo sąskaitos ir nešasi namo. Jai taip saugiau ir ramiau.

Mano argumentai, kad laikyti santaupas namuose yra netik nesaugu, bet gi dar kenkia pačiai pinigų sistemai (nebus bankų, nebus pinigų; jeigu bankai neturės indėlių, kojinės bus vertingesnės už jose laikomus pinigus ir t.t.) jai pasirodė nerimti. Gal todėl su šiek tiek piktdžiugiška šypsena ji sekė banko Snoras istoriją. Ji džiaugėsi, kad vagis atėjo ne į jos namus, pamiršdama, kad kažkas giliai įlindo į visų mūsų kišenę.

Dalį žmonių, kurie tiesiogiai pajuto grabinėjimąsi jų nuosavoje kišenėje, šiomis dienomis galima sutikti besigrūdančius prie įėjimo į kitą banką, o jo pavadinimas irgi prasideda raide „S“. Dauguma jų – paprasti žmonės, suvargę nuo gyvenimo, ligų ir senatvės. Jų dar nepasiekė internetinės bankininkystės patogumai, todėl ir stumdosi eilėje prie banko. Tos eilės man priminė tarybinių laikų piktas eiles, kur vieno likimo broliai vietoj paramos ir gailesčio vienas kitam rodo tik pagiežos kupinus žvilgsnius. Eilėje jie kovoja už save, tačiau pamiršta, kad ir kitas to paties atėjo. Viena moteriškė skundėsi, kad ką tik po ilsulto, ir prašėsi praleidžiama be eilės. Sveiki ir nepikti žmonės praleistų, bet atsirado dar didesnių ligonių. Mačiau tą pačią konkurenciją, dėl kurios tie patys žmonės rinkosi banką, kuris siūlė didžiausias palūkanas, t.y. ieškojo naudos tik sau. Ir toliau to paties siekia.

Šiame kontekste kitaip girdisi ir kalbos apie pinigų stygių, mažas pensijas ir brangias šildymo paslaugas (jos vis dar suvokiamos ne kaip paslaugos, kurias reikia pirkti, o kaip mokesčiai, kuriuos uždeda zuokas, imbrasas ar kubilius). O pinigų yra! Tie patys žmonės tūkstančiais juos skirsto po sąskaitas bankuose ir kojines namuose. Ar neprimena garsiojo kito banko, kurio pavadinimas taip pat prasideda „S“ raide šūkio: „Reikia pinigų, reikia pinigų? Pinigų yra!” Tik likimo ar laukinio kapitalizmo ironija, kad pinigų turi tik kai kurie, o juos suneša tie, kurie sako, kad neturi pingų. Matyt iš to ir pelnosi – jeigu sakai, kad nuturi pinigų, vadinasi reikia atsakyti už žodžius ir įrodyti, kad neturi pinigų, t.y. juos atiduoti tiems, kurie jų turi ir nori dar daugiau. Kaip čia neprisiminsi Ilfo ir Petrovo sukurto personažo Benderio, kuris sako savo kompaninui: „Kisa, kam tau pinigai, juk tu vis tiek neturi fantazijos“?

Pastaruoju metu spaudoje pasirodo pranešimai apie banko Snoras savininkų nekaltumą, esą bankas buvo mokus, ir bylos politizavimą, esą tai susidorojimas su lietuviško kapitalo bankais. Įdomu, ar tai tik buvusių savininkų akla gynyba, ar kažkas daugiau, pvz. neramumų kurstymas ir bandymas dar labiau padidinti nepasitikėjimą tiek bankais, tiek valdžia apskritai? Bet ką čia beprikurstysi? Juk tiesą sakant kiekvienas bankas yra šiek tiek nemokus, t.y. pasiskolinęs daugiau pinigų negu turi pats. Panašiai ir valstybė – išleidžia daugiau negu surenka mokesčių. Ir vienu, ir kitu atveju logika ta pati – pinigai man, o skolos kitiems. Jeigu atskiram mokesčių mokėtojui tai neįmanoma (tiksliau įmanoma, bet tada jis tampa avantiūristu arba aferistu, priklausomai nuo veiklos pasekmių), tai bankui ir valstybei galima.

Kartais gerai, kad neturiu pinigų – neskauda galva, kur juos dėti :)