Prieš kelias dienas žingsniavau pro bažnyčią. Mišios dar nepasibaigusios, todėl valkatėlės ir kiti nabagėliai dar neužėmę nusižeminusiųjų pozų. Stebėjau įdomų vaizdelį – vienas žmogysta kaulijo pinigų iš jaunesniojo likimo brolio. Perkreipęs veidą šiam kažką grasino, nors tiesą sakant jo veidas ir taip buvo atgrasus, nereikėjo dėti papildomų pastangų. Nugirdau vieną reketininko frazę: „invalidas atsirado“, į ką likimo draugas ramiu balsu atrėžė „o ką pats ne invalidas?“.
Net nežinau apie ką čia gavosi įrašas. Matyt apie konkurencingumą. Mūsų vizija būti veržliems, versliems ir konkurencingiems persismelkia nuo dangčio ligi dugno. O kuo ši vizija skiriasi nuo paprasčiausio kovos už būvį?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą