Noriu pasidalinti pasakojimu, kurį prieš kelias dienas išgirdau stovyklaudamas prie upės. Dalinosi pagyvenęs vyras, kuris ką tik buvo išsigydęs neištikimybės paliktą žaizdą.
Nepasakosiu detalių, kad išlaikyčiau konfidencialumą, pasakysiu tik kertinius faktus. Jiedu su žmona gyvena kartu apie 20 metų; augina 3 vaikus: dvi dukras ir sūnų; sūnus buvo vidurinėlis tarp vaikų. Tai buvo darni šeima, kai kas netgi ją laikė idealia šeima. Visa kita telieka kiekvieno iš jūsų vaizduotei.
Ir vieną dieną žmona ryžosi atskleisti vyrui daugiau negu 10 metų laikytą paslaptį: neištikimybę ir jos vaisių – vienintelį šeimos sūnų. Tai buvo tik vienas vienintelis kartas, bet kokios pasekmės! Moteris buvo sau prisiekusi laikyti šią paslaptį ligi pat mirties, bet neišgalėjo – pernelyg jau degino širdį.
Galiu tik įsivaizduoti, ką moteris per tiek metų iškentėjo ir kiek ašarų išliejo, tačiau iš šios istorijos noriu aktualizuoti vyro tragediją, nes žinia buvo netikėta tarsi peilio dūris į nugarą: tai išdavystė ir tiesos nuslėpimas; vyriškumo paniekinimas ir pasityčiojimas iš tėvystės. Vyras raudojo tris dienas ir tris naktis, kol išverkė tris kibirus ašarų.
Taigi žmona savo žmogui padovanojo kito sūnų. Daugelis mano pažįstamų vyrų, spėju, tokioje situacijoje pultų ieškoti kitų moterų, kad atstatytų savo vyriškumą, arba skandintųsi alkoholio baloje, kad užsimirštų, arba ir viena, ir kita.
Mano aprašomas vyras pasirinko kitą kelią. Apraudodamas savo žaizdą jis suvokė, kad savo paties jėgomis neįstengs atleisti ir jam belieka tikėtis Dievo pagalbos. Ir žmogus meldėsi, meldėsi naktį ir dieną, kol pajuto, kad skausmo nebeliko, o jo vietoj triumfuoja teisingumas ir meilė. Jis taip ir pasakė savo moteriai: aš tave myliu, aš tau atleidau. Nepatikėčiau tuo, jeigu moteris dabar nesilauktų ketvirto vaiko, o vyras nemylėtų kito sūnaus. Aleliuja!
Prie šio pasakojimo aš būtinai dar sugrįšiu, pernelyg jis iškalbingas. Tai ir neištikimybės tema (vyras, tiesą sakant, pieš tuos 10 metų irgi nebuvo be krislo), ir tėvystės tema (kaip tėviškumas reiškiasi be biologinio prado) ir teisingumo tema (moteris buvo uzurpavusi vyro teisę į tiesą), ir šventumo tema (mūsų pasaulyje neįmanoma atleisti išdavystės, tai anapus gėrio ir blogio ribos).
