Man patinka žvejai, ne todėl, kad pats mėgčiau žvejoti (man labiau patinka žuvį valgyti, o ne ją gaudyti), o dėl jų užsispyrimo sėdėti ir laukti kol užkibs, lyjant lietui ar šviečiant saulei. Praplaukia upe laivelis, sukelia bangas. Žvejai ištraukia meškeres, palaukia kol nurims bangos ir toliau žvejoja. Ne dėl žuvies žvejoja, jie tuo gyvena, o tai tikra.
Pamąstymą įkvėpė interviu su Jonu Meku: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-05-31-jonas-mekas-graziausi-momentai-musu-gyvenimuose-yra-subtilus-ir-nepastebimi/45612
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą